poliauka

×põliauka sf. (1) Pns, Lp žr. paliauka 1: Kai išvirs žuvys, tai duosit ir man poliaukos Al. Indėsiu sviesto, tai bus gardesnė ir põliauka Stk. Põliaukos prisrėbiau be duonos, ir gerai Mlt. ^ Gardu kai põliauka su pautiene Vrn. Jei valgei žuvis, valgyk ir poliauką LTR(Srj).